Skulptorius, tapytojas, grafikas, medalininkas. Gimė 1924 m. gegužės 19 d. Žytomyre (Ukraina), mirė 1991 m. lapkričio 12 d. Vilniuje.
Aktorės Reginos Varnaitės brolis.
1945–1946 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1954 m. baigė monumentaliosios tapybos specialybę Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
Dirbo įvairiose Kauno aukštosiose mokyklose, 1951–1952 m. – darbininku Kauno J. Janonio popieriaus fabrike.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1964 m. 
Spaudoje paskelbė straipsnių visuomenės gyvenimo ir dailės temomis.
Sukūrė skulptūrinių figūrinių kompozicijų, portretų („Turkų poeto Nâzimo Hikmeto“, 1957 m.; „Jean Paul Sartre“, 1965 m.), šaržų („Kaputmacherio svajonės“, 1958 m.), medalių – atminimo („Bibliofilas Levas Vladimirovas“, 1977 m.), humoristinių („Gabrolo lobis“, 1985 m.), ideologinių (ciklai „Leninas ir Lietuva“, 1970–1986 m.; „Apginsime taiką“, 1973–1986 m.; „Antanas Bimba gimtojoj žemėj“, 1983 m.). Tapė ir piešė portretus (Simone de Bauvoir, 1965 m.; ciklas „Mano draugai“ – Jonas Kuzminskis, Lionginas Šepetys, 1966 m.), autoportretus, šaržus (Pablo Picasso, 1961 m.). Sukūrė plakatų, viršelių knygoms ir žurnalams.
Parodose dalyvavo nuo 1954 m.
Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.