Skulptorius, pedagogas. Gimė 1909 m. sausio 19 d. Lauckaimio k. (Vilkaviškio r.), mirė 1996 m. birželio 13 d. Kaune.
Vaclovos Mirgos Rudzinskienės vyras.
1929–1931 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1929 m. lankė Kauno meno mokyklą, 1935 m. baigė skulptūrą.
1936–1944 m. Joniškio gimnazijos, 1944–1945 m. Telšių gimnazijos, 1945–1946 m. Telšių taikomosios dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) mokytojas, Keramikos skyriaus steigėjas. 1946–1951 m. Kauno taikomosios dailės instituto dėstytojas, nuo 1951 m. Kauno dailės mokyklos mokytojas.
Nuo 1946 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Plėtojo socrealizmo stilistiką. Sukūrė kamerinių figūrinių kompozicijų („Mitinge“, 1940 m.; „Jaunasis mičiurininkas“, 1950 m.; „Pionierius – gamtos draugas“, 1951 m.; „Arklininkystė“, 1952 m.; „Sielininkas“, 1957 m.), portretų („Rašytojas Butkų Juzė“, 1947 m.; „Dailininkas Antanas Kučas“, 1948 m.; „Socialistinio darbo herojus Pranas Žmejauskas“, 1949 m.; „Mokslo pirmūnė“, 1951 m.). Dirbo paminklinės skulptūros srityje („Karys“ Kėdainiuose, 1957 m.), sukūrė dekoratyvinių skulptūrų Vilniaus oro uostui, LSSR paviljonui SSRS žemės ūkio pasiekimų parodoje (1952 m.).
Parodose dalyvavo nuo 1935 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.