1904 m. baigęs mokslus mokytojavo Latvijoje, vėliau – Kriukuose. Čia rengė klojimų vakarus bei mėgėjų spektaklius. 1913 m. Peterburge baigė žemėtvarkos kursus ir sugrįžo į Lietuvą. 1919–1940 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Šiaulių apygardos matininku-revizoriumi. Tuo metu Kriukuose organizavo žemės ūkio kooperatyvą, žemės ūkio draugiją. Su kitais Šiaulių miesto inteligentijos atstovais įsteigė knygų leidimo bendrovę „Kultūra“, nuo 1921 m. buvo jos valdybos narys. Buvo vienas pirmųjų Šiaulių kraštotyros draugijos narių. Dirbdamas matininku gerai pažinojo kraštą, žinojo kur, skirstant kaimus į vienkiemius, grėsė pavojus išnykti etnografiniams reliktams. Jo patarimais naudojosi Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir praturtino savo fondus. Straipsnius publikavo „Šiaulių metraštyje“, „Gimtajame krašte“, „Žemėtvarkoje ir melioracijoje“ ir kt. Nuo 1934 m. priklausė Šiaulių esperantininkų būreliui, šios veiklos nepamiršo ir vėliau, gyvendamas Zarasuose bei Vilniuje. Pokario metais su šeima gyveno Zarasuose. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Vilniuje rinko medžiagą Lietuvos žemėtvarkos istorijai. Parengė ir Šiaulių „Aušros“ muziejui dovanojo savo atsiminimus apie lietuviško teatro pradžią (1960).