Karinis ir sporto veikėjas, aviacijos majoras, sklandytojas, voldemarininkas, nepriklausomos Lietuvos valdžios perversmų dalyvis 1926 m., 1934 m. ir 1941 m. Gimė 1901 m. gruodžio 29 d. (dokumentuose nurodoma 1902 m. sausio 1 d. data) Baluškiuose (Daujėnų vls., dab. Pasvalio r.), mirė 1975 m. spalio 20 d. Adelaidėje.

Gimė gausioje ūkininkų šeimoje. Iki 1918 m. baigė Panevėžio „Saulės“ gimnazijos penkias klases. Nuo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 m. spalio 17 d. baigė Kauno karo mokyklą, suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis. 1922 m. spalio 13 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. birželio mėn. karo aviacijos kursus. 1926 m. rugsėjo 16 d. priimtas laisvuoju klausytoju į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių.

1926 m. rugsėjo 24 d. baigė aukštojo pilotažo kursus. 1926 m. gruodžio 17 d. dalyvavo valstybės perversme. Nuo 1927 m. birželio mėn. priklausė Augustino Voldemaro įkurtai organizacijai Geležinis vilkas. 1927 m. liepos 15 d. suteiktas karo lakūno vardas. 1932 m. aviacijos majoras ir 5-tosios naikintuvų eskadrilės vadas. Už dalyvavimą 1934 m. birželio 6–7 d. puče suimtas, pažemintas į eilinius, paleistas iš kariuomenės ir ištremtas į Nidą. 1938 m. birželio 25 d. majoro laipsnis grąžintas. Dirbo ekspedicijos bendrovei „Skuba“.

Dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje. 1941 m. prasidėjus SSRS-Vokietijos karui grįžo į Lietuvą. 1941 m. liepos 23-24 d. vadovavo voldemarininkų pučui prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Kauno karo komendantūrą kuriam pritarė SS 3/A operatyvinis būrys ir kuris paspartino Lietuvos žydų išžudymą. 1941–1942 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje (Abvere). Kaip vertėjas ir ekspertas dirbo įvairių dalinių štabuose Dancige, Smolenske, Pskove.

1943–1944 m. Kaune vykdė generalinio tarėjo vidaus reikalams Petro Kubiliūno pavaduotojo pareigas. Pogrindžio spauda Lietuvos Judas jį lietuvių geštapininkų sąraše įvardino pirmuoju, pavadino generolo Petro Kubiliūno dešiniaja ranka. 1944–1945 m. dirbo instruktoriumi vokiečių žvalgybos mokykloje Niedersee, Rytprūsiuose.

Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Anglijos okupacinėje zonoje. 1947–1948 m. dėstė kūno kultūrą Gross Hessepe DP lietuvių stovyklos gimnazijoje. Nuo 1949 m. birželio mėn. gyveno Australijoje, Rydleitone, iki išėjimo į pensiją dirbo darbininku, vėliau tvarkė Adelaidės lietuvių namų muziejų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė atsiminimus, bendradarbiavo leidžiant Lietuvių enciklopediją. Nuo 1950 m. Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys.

Sporto veikla:
1924–1929 m. Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos narys, Lietuvos sporto lygos, Kariuomenės sporto draugijos narys. Vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1928–1939 m. dirbo Lietuvos aeroklubo vadovybėje. 1931 m. kartu su kpt. Klemu Martinkumi pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo automobilių ralio lenktynėse. 1934–1935 m. Nidos sklandymo mokyklos viršininkas. 1935–1940 m. Lietuvos aeroklubo atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje. 1936–1939 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius ir vyriausias sklandymo instruktorius.

1937 m. birželio mėn. dalyvavo lietuvių sportininkų grupėje, kuri lankė JAV lietuvių kolonijas. Jonas Pyragius ir Bronius Oškinis su sklandytuvais LY-„Biržietis“ ir LY-„Rūta“ pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną, dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje (JAV). 1938 m. liepos mėn. Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo aukso medalį už sklandymą.

Kelių Lietuvos aviacijos rekordų autorius. 1934 m. rugpjūčio 23 d. sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 7 val. 02 min., o rugpjūčio 30 d. – 12 val. 35 min. 1935 m. birželio 5 d., naudodamasis audros frontu, atliko pirmąjį perskridimą sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 km). 1936 m. birželio 16-17 d. su sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 22 val. 36 min. (ketvirtas rezultatas pasaulyje). 1938 m. liepos 25 d. sklandytuvu „Biržietis“ nuskrido 170 km ir pasiekė 2660 m aukštį (Kaunas-Sakūčiai).

Įvertinimas:

1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis.
1928 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas.
1929 m. – Savanorio medalis (liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės anuliuoti).
1932 m. – „Plieno sparnų“ garbės ženklas.