1942–1944 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1944–1945 m. mokėsi dailės mokykloje Berlyne, 1946–1950 m. – Dailės ir amatų mokykloje Freiburge. 1950 m. persikėlė į JAV, Čikagoje Adofo Valeškos studijoje darė vitražus lietuviškoms bažnyčioms. 

Nuo 1954 m. Lietuvių dailės instituto narys. 

Nuo 1953 m. dalyvavo lietuvių dailininkų ir amerikiečių parodose JAV, pelnė apdovanojimų. Surengė asmeninių parodų: 1986 m. Čiurlionio galerijoje Čikagoje; 1999–2000 m. Lemonte. 2012 m. pomirtinė kūrybos retrospektyva surengta Vitone (Ilinojus).

Kūrė vitražus savita technika, jungdamas skaidrų stiklą ir plastmasę. Persikėlęs į Beverli Šorsą ėmėsi medžio drožybos. Rėmėsi lietuvių liaudies medžio drožinių tradicija, kūrė verpstes, kryžius, altorius, tabernakulius, koplytstulpius, koplytėles su Rūpintojėlio, šventųjų, angelų figūromis.

Sukūrė scenografijų Čikagos lietuvių operos spektakliams (G. Verdi „Likimo galia“, 1970; „Traviata“, 1971)

Iliustravo knygas („Nuo krivulės iki raketos: Lietuvos paštininkų atsiminimai“, 1968).

Įvertinimas: 1999 m. JAV Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos meno premija. 

Kūrinių yra Lietuvių dailės muziejuje Lemonte (JAV).

Lietuvių išeivija, amerikiečių.