1901–1905 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, vėliau Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge. 1907 m. įšventintas kunigu. 1910 m. baigė Fribūro katalikų universitetą Šveicarijoje. 1912–1914 m. dėstė teologiją Vilniaus mergaičių gimnazijoje. Per I pasaulinį karą Vyšniavo ir Geranainių (Ašmenos apskritis) bei Gardino šv. Pranciškaus Ksavero parapijų kunigas. 1917–1918 m. laikraščio "Lietuvos aidas" Vilniuje vienas redaktorių (su A. Smetona), bendradarbiavo kituose laikraščiuose ir žurnaluose, savaitraščio "Kelias" (ėjo 1925–1928 m. Vilniuje) vienas redaktorių. 1919–1930 m. Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijoje, 1921–1930 m. Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje dėstė tikybą. 1930–1932 m. Kalesninkų (dabar Šalčininkų rajono savivaldybė) parapijos vikaras. 1932–1934 m. Švenčionių gimnazijos tikybos, lotynų kalbos, lietuvių literatūros ir kalbos mokytojas.

Nuo 1919 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto prezidiumo narys, 1923–1927 m. vicepirmininkas ir iždininkas. Nuo 1920 m. Vilniaus lietuvių Romos katalikių šv. Zitos draugijos sekretorius, Lietuvių mokslo draugijos narys, 1924–1925 m. iždininkas. 1925 m. su kitais įsteigė lietuvių Šv. Kazimiero draugiją. 1928–1930 m. Vilniaus universitete skaitė lietuvių kalbos ir literatūros paskaitas. Nuo 1935 m. Kretingos šv. Antano kolegijoje dėstė filosofiją, lotynų kalbą ir literatūrą. 1937–1940 m. Pranciškonų gimnazijos Kretingoje direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, rūpinosi lietuvių sielovada. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Parengta pagal https://www.vle.lt/straipsnis/vincas-zajanckauskas/