Ispanų rašytojas. Gimė nuskurdusio bajoro šeimoje. Gyveno Valjadolide, 1564 m. Sevilijoje mokėsi jėzuitų kolegijoje. 1569 m. išvyko į Italiją. 1570 m. įstojo į ispanų kariuomenę, 1571 m. per jūrų mūšį su turkais prie Lepanto buvo sužeistas, neteko kairės rankos. 1575 m. pagrobtas piratų ir parduotas į vergiją Alžyre. 1580 m. išpirktas grįžo į Ispaniją, gyveno Madride, Sevilijoje. Dirbo maisto tiekėju karo laivyne, mokesčių rinkėju, buvo 3 kartus pakliuvęs į kalėjimą. Nuo 1604 m. gyveno Valjadolide.

Literatūrinę kūrybą pradėjo grįžęs iš vergijos. Parašė komedijų, pjesių, poemų, novelių, romanų ir kt. Svarbiausias kūrinys – romanas „Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“ (El ingenioso Hidalgo Don Quijote de la Mancha 2 dalys 1605–1615). Tai pirmasis prozinis Vakarų Europos romanas, vienas žymiausių Renesanso literatūros kūrinių.