Lipdytojas. 1739 m. įstojo į jėzuitų ordiną. Noviciatą atliko Vilniuje ir kartu mokėsi lipdybos pas Michaelį Schicką. 1741–1743 m. buvo Jokūbo Grymo pameistrys lipdytojų dirbtuvėje prie Vilniaus Šv. Ignaco bažnyčios, 1743–1753 m. vadovavo šiai dirbtuvei. Jam priskiriami visi pastarojo laikotarpio lipdybos darbai Vilniaus Šv. Ignaco bažnyčioje. 1744 m. baigė jos šoninio altoriaus stiuko lipdybą ir didžiojo altoriaus mensos stiuko dekorą. 1747 m. stiuko reljefais padengė sienas prie zakristijų, 1748 m. stiuko lipdiniais papuošė navos ir šoninių koplyčių skliautus. 1749–1750 m. dekoravo Šv. Juozapo, Šv. Martyno, Sopulingosios Dievo Motinos, Šv. Mykolo, Šv. Pranciškaus Bordžijos ir Šv. Aloyzo altorius. Dirbdamas šiuos darbus bendradarbiavo su skulptoriumi Antanu Datzrathu. 1753–1769 m. dirbo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje: užbaigė lipdytojo Jono Kiernerio pradėtą didįjį altorių, stiuko lipdiniais papuošė Loreto Dievo Motinos, Šv. Kazimiero (1755), Šv. Kryžiaus, Šv. Pranciškaus Ksavero, Šv. Stanislovo Kostkos (1756), Šv. Ignaco (1759), Šv. Uršulės, Šv. Mykolo (1767) altorius. Priščinskiui taip pat priskiriami kupolo ir sakyklos lipdiniai, Šv. Tado altoriaus atnaujinimas (1757), bažnyčios fasade esanti Loreto Dievo Motinos skulptūra (1767), namų koplyčios dekoras. Vėliau dirbo Polocke, Mstislavlyje, pasitraukė iš jėzuitų ordino.