Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvė, pokariu buvusi partizanė, Sąjūdžio Šiaulių skyriaus aktyvistė, viena iš pasirašiusiųjų 45 pabaltijiečių memorandumą.

Mokėsi Mosėdyje, vėliau Skuodo gimnazijoje. Karui einant į pabaigą, baigė aštuonių mėnesių medicinos kursus, dirbo ligoninėje. 1945 m. įsijungė į partizaninį judėjimą, buvo ryšininkė, vėliau – partizanė. 1950 m. legalizavosi, ėmė dirbti pradinių klasių mokytoja. 1951 m. ištremta į Sibirą.

Iš Sibiro grįžusi į Lietuvą kartu su vyru Jonu Petkevičiumi dalyvavo pasyviojoje rezistencijoje, platino pogrindinę spaudą, rinko parašus po protestų peticijomis. 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą.

Aktyviai talkino Lietuvos Helsinkio grupei, bendravo su kitais lietuvių ir rusų disidentais. Atgimimo metais prisidėjo prie Sąjūdžio Šiaulių skyriaus kūrimo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę parašė ir 1993 m. išleido atsiminimus „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai“, savo pačiomis lėšomis pastatė paminklą gimtųjų Daukšių kapinaitėse palaidotiems rezistentams. Sausio 13-osios brolijos narė.