Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, teisininkas. 1912 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. Studijuodamas įsitraukė į lietuvių studentų draugijos veiklą. 1913–1917 m. dirbo Rusijos imperijos teismo įstaigose Kijeve, Poltavoje. 1920–1921 m. Lietuvos nepaprastasis įgaliotinis Ukrainoje. 1921 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas svarbių bylų tardytoju. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėjas, jos atstovas ir frakcijos pirmininkas Seime 1922–1927 m. 1924–1944 m. advokatas Kaune, 1922–1940 m. Lietuvos teisininkų draugijos veikėjas. SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepą NKVD suimtas, kalintas Kauno kalėjime, išlaisvintas per 1941 m. Birželio sukilimą. 1941–1944 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. 1941–1944 m. antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių, nuo 1943 m. pradžios persekiotas gestapo. 1944 m. spalį NKVD suimtas, kalintas Kaune, Vilniuje. 1951 m. kovą vėl suimtas, dešimčiai metų ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1955 m. grįžo į Lietuvą, buvo KGB sekamas, tardomas. Parašė populiarių veikalų apie paveldėjimo teisę, teismus, parengė Vyriausiojo Tribunolo civilinių bylų sprendimų rinkinį, prisiminimų knygą „Mano kalėjimai“ (išleista 1991).