Vokiečių kompozitorius, pianistas. Flamandų kilmės. Augo muzikų šeimoje, vaikystėje išmoko skambinti klavesinu, smuikuoti, vargonuoti. 1779–1781 m. mokėsi pas Christianą Gottlobą Neefę. Nuo 1782 m. grojo Bonos kunigaikščio rūmų kapeloje. 1782 m. išspausdino pirmąjį kūrinį (9 variacijos fortepijonui C. Dresslerio maršo tema). 1787 m. išvyko mokytis pas Wolfgangą Amadeus'ų Mozartą į Vieną, tačiau po 2 savaičių dėl motinos ligos grįžo į Boną. 1789 m. Kelno universitete klausė filosofijos paskaitų. 1792 m.  apsigyveno Vienoje, mokėsi pas Franzą Josephą Haydną  ir Johannesą Schenką, išvykus F. J. Haydnui į Londoną (1794) – pas Johanną Georgą Albrechtsbergerį, vokalinės kompozicijos – pas Antonio Salierį. Vienoje išgarsėjo kaip pianistas virtuozas; surengė koncertų Vienoje, Niurnberge, Prahoje, Dresdene, Berlyne. 1797 m. ėmė kursti, 1815 m. visai apkurto. L. van Beethovenas palaidotas Vienos Währingeno kapinėse, 1888 06 21 palaikai perkelti į Vienos centrines kapines.

Sukūrė operų, baletų, kūrinių chorui, solistams ir orkestrui, arijų, tercetą, duetą, choro dainų, kūrinių simfoniniam orkestrui, tarp jų – 9 simfonijas, šokių (menuetų, vokiečių šokių, kontradansų, ekosezų, valsų ir kitų), kūrinių įvairiems instrumentams ir orkestrui,  (koncertų, romansų, kvartetų, kvintetų, sonatų, trio, variacijų, rondo, bagatelių ir kt.), vokalinių kūrinių (dainų su fortepijono pritarimu, harmonizuotų liaudies dainų).

L. van Beethovenas – paskutinis Vienos klasicistinės mokyklos atstovas. Jo kūrybai turėjo įtakos Johanno Sebastiano Bacho, W. A. Mozarto, F. J. Haydno, Mannheimo mokyklos kompozitorių muzika. Savo kūryba L. van Beethovenas padėjo pamatus romantizmo, iš dalies ir XX a. muzikai. Savo kūrybą grindė simfonizmo metodu, kuriam būdinga konfliktiškų muzikos vaizdų gretinimas, jų raida ir atomazga. L. van Beethoveno kūrybos atradimus perėmė daugelis XIX ir XX a. kompozitorių, tarp jų – J. Brahmsas, A. Bruckneris, A. Dvořákas, P. Čaikovskis, G. Mahleris, R. Straussas, C. Ivesas, S. Prokofjevas, D. Šostakovičius.