Kunigas, teologas, biblistas. Gimė 1923 m. lapkričio 5 d. Bučiuose (Laukuvos vls., dab. Šilalės r.), mirė 2002 m. rugpjūčio 27 d. Niujorke, palaidotas Laukuvoje.

Teologijos daktaras (1958).

1943 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją.

Pasitraukęs į Vokietiją 1944–1945 m. studijavo filosofiją Eichšteto (Vokietija) kunigų seminarijoje, 1945–1949 m. – filosofiją ir teologiją Grigaliaus universitete Romoje.

1948 m. įšventintas kunigu.

1949–1951 ir 1957–1958 m. Popiežiškajame Biblijos institute Romoje studijavo senąsias kalbas, Šv. Rašto egzegezę ir archeologiją, 1971–1972 m. Popiežiškajame Biblijos institute Jeruzalėje – hebrajų kalbą ir Rytų archeologiją.

Nuo 1951 m. San Diego kunigų seminarijoje dėstė Šv. Raštą ir biblines kalbas, nuo 1958 m. Manhattano kolegijoje Niujorke – egzegezę ir hermeneutiką; profesorius (1958).

Nuo 1958 m. dalyvavo Šv. Rašto archeologiniuose tyrimuose Irake, Irane, Turkijoje, Graikijoje, moksliniais interesais lankėsi Maltoje, Kipre, Tunise, Egipte, Jordanijoje, Sirijoje, Izraelyje.

1994 m. Popiežiaus rūmų prelatas.

1994–2002 m. dėstė Šv. Rašto egzegezę Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijose, Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakultete ir Vilniaus pedagoginiame universitete.

Iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų išvertė Senąjį Testamentą („Biblija, arba Šventasis Raštas“, išleistas su Č. Kavaliausko verstu Naujuoju Testamentu).

Parašė knygas „Raktas į Naująjį testamentą“ (2 d., 1978–1979, 1982), „Raktas į Senąjį Testamentą“ (3 d. 1982–1985).

Parašė apie 150 straipsnių Biblijos temomis anglų ir lietuvių kalbomis.