Arnas Rosenas

First name Arnas
Surname Rosenas
Professions aktorius, diktorius, režisierius
Date of birth 1933-03-31

Detailed biography

Aktorius. Gimė 1933 m. kovo 31 d. Kaune, mirė 2002 m. birželio 29 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

1952–1954 m. Lietuvos radijo diktorius.

1956 m. baigęs Lietuvos konservatoriją vaidino Kapsuko (dabar Marijampolė) teatre.

1957–1990 m. Lietuvos akademinio dramos teatro, 1991–2002 m. Vilniaus mažojo teatro aktorius.

Sukūrė reikšmingų vaidmenų spektakliuose pagal lietuvių autorių kūrinius; svarbesni: Rimas (K. Sajos „Nerimas“ 1962), Vismantas, Laurynas, Berankis (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ 1969, „Katedra“ 1971, „Mažvydas“ 1978), Dangelis („Sodybų tuštėjimo metas“ 1975, pagal J. Avyžių, ir to paties pavadinimo filme 1976, rež. A. Grikevičius), Jaksas (J. Grušo „Cirkas“ 1976), Krizas („Meisteris ir sūnūs“ 1978, pagal P. Cvirką), Bialozaras, Olesnickis (B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“, „Milžino paunksmė“, abu 1979), Trakimas („Po vasaros dangum“ 1983, pagal V. Bubnį), Profesorius (R. Lankausko „Svečiai atvyksta prieš perkūniją, arba Sausainiai su gvazdikėliais“ 1985), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila“ 1987).

Kiti svarbesni vaidmenys: Jevdokimovas (E. Radzinskio „104 puslapiai apie meilę“ 1964), Viktoras (L. Zorino „Varšuvos melodija“), Arturas (S. Mrozeko „Tango“, abu 1967), Isajus (J. Radičkovo „Viduržiemis“ 1978), Barbis (G. Šechadės „Emigrantas iš Brisbeno“ 1980), Kentas (W. Shakespeare'o „Karalius Lyras“), tėtušis (T. Williamso „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, abu 1983), Firsas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“ 1990), Astronomas (B. Brechto „Galilėjus“ 1992).

Sukūrė vaidmenų kino ir TV filmuose, vaidino ir režisavo radijo teatre.

Vaidybai būdinga dramatizmas, vidinė įtampa, taupios raiškos priemonės, subtili ironija, tiksliai derinamas emocingumas ir racionalumas; A. Rosenas turėjo melodingą, raiškų balsą, puikią dikciją.

Parengė poezijos programų, kuriose skaitė daugiausia lietuvių (A. Baltakio, J. Jakšto, V. Mačernio, Just. Marcinkevičiaus, E. Matuzevičiaus, A. Strazdo, P. Širvio) autorių kūrinius.

Lietuvių aklųjų bibliotekai įgarsino daugiau kaip 200 knygų, Lietuvos kino studijoje daugiau kaip 500 filmų.

 

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.

Sources

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, t. 20, p. 310–311.