Tapytojas, dalėtyrininkas, etnografas. Gimė 1906 m. spalio 22 d. Degučiuose (Zarasų r.), mirė 1990 m. spalio 5 d. Sent Pitersberge (Floridos valstija).

1926–1936 m. M. K. Čiurlionio galerijos ir valstybinio muziejaus Kaune konservatorius.

1927–1929 m. dėstė Kaišiadorių stalių mokykloje.

1929 m. baigęs Kauno meno mokyklą pašauktas į Lietuvos kariuomenę, 1930 m. baigė Karo mokyklą, 1931 m. paleistas į atsargą.

1932–1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo istoriją ir filosofiją.

1932–1933 m. Nepriklausomos dailininkų sąjungos sekretorius.

1934 m. Stokholme baigė etnologijos ir muziejininkystės kursus.

1936–1944 m. – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus etnografijos sektoriaus vedėjas.

Tėviškės muziejaus Kaune sumanytojas ir steigėjas.

1941–1944 m. Lietuvos dailininkų sąjungos sekretorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją.

1946–1948 m. vadovavo Dillingeno dailės studijai, mokytojavo.

1949–1955 m. gyveno Australijoje, buvo Adelaidės lietuvių bendruomenės pirmininkas.

1955 m. persikėlė į JAV, Los Andžele mokytojavo lietuvių mokyklose.

Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose (1946–1955 surengė individualių parodų Australijoje, 1955–1961 – JAV).
Parašė knygų („Lietuvių tautodailė“, 1929), studijų: „Vilniaus kryžiai“ (1937), „Pastabos apie mūsų liaudies medžio raižinius“, „Svarbiausieji  veiksniai,  nulėmusieji lietuvių liaudies statybos formą ir jos pobūdį“ (abi 1940).
Nutapė kompozicijų („Kauliukus meta“, „Sekmadienis Lietuvoje“), iliustravo knygų (Pauliaus Galaunės „Lietuvių liaudies menas“, 1930).