Prancūzų tapytojas, raižytojas. Gimė 1661 m. kovo 11 d. ar balandžio 11 d. Paryžiuje, mirė 1722 m. sausio 7 d. ten pat.
Žymiausias iš dailininkų Coypelių dinastijos.
Dailės mokėsi pas tėvą tapytoją N. Coypelį.
1675 m. Italijoje studijavo Bolonijos ir Venecijos mokyklų dailininkų tapybą.
Apie 1681 m. įstojo į Karališkąją tapybos ir skulptūros akademiją Paryžiuje; nuo 1714 m. jos direktorius.
Nutapė biblinės ir mitologinės tematikos paveikslų (ciklas „Kupidonas ir Psichė“ 1700), freskų („Karaliaus rūmų Didžiojoje galerijoje Paryžiuje, 1702, Versalio rūmų koplyčioje, 1708), pastelių, išraižė grafikos lakštų.
Jo kūrybai įtakos turėjo P. P. Rubensas, N. Poussinas, A. Carracci; joje esama baroko klasicistinių tendencijų, rokoko bruožų (kai kurių dailės istorikų jis laikomas prancūziškojo rokoko pradininku).