Jonas Deksnys (pasipriešinimo dalyvio slap. Daunoras, Alfonsas-Hektoras, Prapuolenis ir kiti, sovietinio saugumo agento – Petrauskas). 1934–1936 m. dirbo Kaune firmoje „The Automatic Elektric EC., Ltd“; išmoko angliškai ir vokiškai. 1937–1938 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. pabaigoje –1941 m. viduryje sovietinės okupacinės valdžios kalintas; išlaisvintas per 1941 m. antisovietinį Birželio sukilimą. Iki 1941 m. rugsėjo 22 d. Lietuvių aktyvistų fronto generalinis sekretorius. Atsikūrus Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai, 1942–1944 m. jos laikraščio „Laisvės kovotojas“ redaktorius. Nuo 1943 m. lapkričio 25 d. Sąjungos atstovas Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete (VLIK), jo informacinės komisijos vadovas, pogrindinės radijo stoties redaktorius. 1944 m. gegužės 1 d. Kaune gestapo suimtas, iš Vokietijos kalėjimo 1945 m. balandžio 14 d. išlaisvintas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės.

Slapta (ir nuo VLIK) atvykęs į Lietuvą, 1946 m. birželio 6 d. susitiko su Tauro apygardos partizanų vadais ir tariamo pasipriešinimo komiteto Vilniuje atstovu (iš tikrųjų sovietinio saugumo agentu) Juozu Markuliu, pasiūlė įkurti Lietuvoje alternatyvų VLIK pasipriešinimo centrą – Vyriausiąjį Lietuvos atstatymo komitetą (VLAK). J. Deksnio ir J. Markulio iniciatyva 1946 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje sukviestame partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Vyriausias ginkluotųjų pajėgų štabas – fiktyvi saugumo kontroliuojama organizacija (apie tai partizanai ir J. Deksnys nežinojo).

Su J. Markulio parūpintais dokumentais J. Deksnys (lydimas saugumo majoro L. Maksimovo; J. Deksnys to nežinojo) 1946 m. pabaigoje atvyko į Švediją ir paskelbė lietuvių išeivijai apie VLAK ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimą. 1947 m. pradžioje Kirchheime (Vokietija) sukvietė VLAK delegatūros konferenciją, o Stokholme įsteigė VLAK Informacinį centrą ir BDPS užsienio delegatūrą; per juos saugumas (J. Deksniui to nežinant) užsienį dezinformavo apie padėtį Lietuvoje ir skaldė išeiviją. Kai 1948 m. liepą Baden-Badeno pasitarimas nutarė, kad toliau Lietuvos pasipriešinimui užsienyje atstovaus tik VLIK, o demaskavus J. Markulį VLAK veikla buvo nutraukta, J. Deksnys VLAK delegatūrą pavadino Lietuvos rezistencijos sąjunga ir toliau pretendavo atstovauti užsienyje Lietuvos pasipriešinimui. 1949 m. gegužės 1 d. J. Deksnys, Didžiosios Britanijos žvalgybos padedamas, išsilaipino Lietuvos pajūryje, čia sovietinių saugumiečių buvo suimtas. Po ilgo ideologinio apdorojimo užverbuotas ir panaudotas siunčiant radijo pranešimus, dezinformuojančius Vakarų šalių žvalgybas ir lietuvių išeivijos organizacijas. Stengėsi diskredituoti Lietuvos partizanų kovą. J. Deksnio padedamas saugumas siuntė į užsienį savo žvalgybininkus. 6–7 dešimtmetyje J. Deksnys šnipinėjo pažįstamus lietuvių inteligentus. Sovietinėje spaudoje paskelbė straipsnių, smerkiančių vadinamąjį buržuazinį nacionalizmą, VLIK ir savo ankstesnę veiklą. Pagal LSSR saugumo sudarytą asmens bylos kortelę J. Deksnys bendradarbiavo 1949–1970 m.