Karininkas, literatas, dramaturgas, evangelikų liuteronų kunigas (1933–1979), sovietinės okupacinės valdžios politinis kalinys, Latvijos Nepriklausomybės kovų dalyvis. Baigė Mazsalacos gimnaziją 1920 m., dirbo karo komendantūroje – 1919–1920 m., karo mokykloje mokėsi 1920–1922 m., Rėzeknės IX pėstininkų pulko vyresnysis leitenantas – 1922–1929 m., rotos jaunesnysis viršininkas,1929 m. atleistas iš tarnybos (išėjo į atsargą 1929 05 01). 1923 m. apdovanotas Latvijos nepriklausomybės karo atminimo ženklu. Baigęs Rygos evangelikų liuteronų seminariją, 1932 m. rugsėjo 18 d. įšventintas kunigu, 1933 m. iš Latvijos atsiųstas padėti stambios Šiaulių evangelikų liuteronų parapijos kunigui T. Kupferiui, įšventintas kunigu, pirmas 1933 m. įsteigtos Alkiškių evangelikų liuteronų parapijos kunigas. Taip pat aptarnavo ir Žagarės bei Joniškio filijas. Nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės kunigavo Liepojos Šv. Trejybės ev. liuteronų parapijoje. Spaudoje Antrojo pasaulinio karo metu parašė bolševikinį režimą smerkiantį straipsnį, 1945 m. gruodžio 26 d. sovietinės okupacinės valdžios areštuotas, nuteistas 10 metų, kalintas Sibire, grįžęs 1955 m. aptarnavo Alkiškių parapiją, periodiškai laikė pamaldas latviškose Būtingės, Skuodo, Mažeikių, Žeimelio parapijose ir Šiauliuose (stačiatikių cerkvėje), tvarkė apleistas bažnyčias. 1970 m. rugpjūčio 23 d. išrinktas LELB Konsistorijos sekretoriumi, 1976 m. birželio 20 d. – 1-uoju pirmininko pavaduotoju.