Kalbininkas, baltistas. Gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupyje (Šaukėnų vls. dab. Kelmės r.), mirė 2010 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

1957 m. sidabro medaliu baigė Šaukėnų vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1962–1964 m. Latvijos universiteto aspirantas. Dėl atsisakymo stoti į komunistų partiją aspirantūros baigti negalėjo.

1964–1989 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo (nuo 1969 m. VISI) dėstytojas. 1969 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją „Lietuvių ir kitų baltų kalbų gimininiai įvardžiai. Daryba ir linksniavimas“, 1984 m. daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertaciją „Baltų kalbų įvardžiai: sinchronija ir diachronija“. Nuo 1972 m. docentas, 1983–1989 m. VISI Kalbų katedros vedėjas, 1989 m. profesorius.

Nuo 1989 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1991–1996 m. Baltų filologijos katedros vedėjas. 1992–1998 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. 1994 m. dirbo Miunsterio Vilhelmo universitete. 1995 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius. Žurnalų „Gimtoji kalba“ (nuo 1989) ir „Baltistica“ (nuo 1992) redaktorių kolegijos narys, 1989–1997 m. atkurtosios Lietuvių kalbos draugijos pirmasis pirmininkas. Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas.

Parengė Prano Skardžiaus rinktinių raštų penkis tomus, drauge su bendraautoriais sudarė kelis statybos terminų žodynus, paskelbė straipsnių baltų kalbų istorijos, dialektologijos, kalbos kultūros klausimais.

Įvertinimas:

1990 m. Jono Kazlausko premija.
1997 m. Lietuvos mokslo premija.
2010 m. Kazimiero Būgos premija.