Rašytojas, pedagogas. Tikr. Antanas Giedraitis. Gimė 1892 m. balandžio 4 d. Lukšiuose (Jurbarko r.), mirė 1977 m. rugpjūčio 29 d. Vusteryje (JAV).

Nuo 1909 m. gyveno Maskvoje. 1917–1918 m. studijavo Lietuvių mokytojų institute Voroneže ir dėstė lietuvių kalbą lietuvių mergaičių gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo Jurbarko gimnazijoje (nuo 1998 Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija), buvo pradžios mokyklų inspektorius.

Įkūrė ir 1920–1924 m. redagavo vaikų žurnalą „Žiburėlis“, 1925–1931 m. – „Saulutė“.

1944 m. pasitraukė į Vakarus.

1946–1948 m. Detmolde leido žurnalą „Saulutė“. Mokytojavo Vasario 16-osios gimnazijoje, 1952–1954 m. direktorius.
Nuo 1956 m. gyveno JAV.
Kūrybą skelbti pradėjo 1906 m. vaikų laikraštyje „Šaltinėlis“. Rašė vaizdelius, pasakojimus, vaidinimus, eiles, stilizavo liaudies pasakas.

Išleido beletrizuotus atsiminimus „Iš mokslo dienų“ (1917), romantiškų pasakų knygas „Devynios pasakos“ (1920), „Sutemų šnekos“ (1925), „Kasdienės pasakos“ (1942), „Aišvydo pasakos“ (1971), pozityvistinio turinio didaktinių apsakymų rinkinius „Apsakymėliai“ (1925), „Pašnekos“ (1930), „Šlubys“ (1934), „Taunienės bičiuliai“ (1947), „Murklys“ (1962) ir kt., eilėraščių (knygos „Rausvas lapas“ 1930; „Šviesos rate“ 1930), istorinės, mitologinės, religinės problematikos scenos vaizdelių, komedijų, dramų („Duonos beieškant“ 1917; „Mažiems pasižiūrėti“ 1930; „Ką padarė gaidys“ 1930, ir kt.).

Dramose, kaip ir prozoje, vaizduojamas kaimo vaikų gyvenimas, plėtojamos gėrio ir teisingumo pergalės idėjos.

Suaugusiems išspausdino poetinės prozos knygas „Nušviesti takai“ (1930), „Smilgos“ (1969), etnografinius pasakojimus „Lukšiujai“ (1959), poezijos rinkinį „Pasakėčios“ (1959).

Surinko ir išleido autentiškų pasakų knygas „Mūsų liaudies pasakos vaikams“ (1922), „Tautos pasakos“ (1928), „Pasakos“ (1–2, 1951, 1972), „Užburti keliai“ (1961) ir kt.