Fotografas, fotomedžiagų gamybos pradininkas Lietuvoje. Gimė 1892 m. rugsėjo 12 d. Jasiškiuose (Biržų r.), mirė 1973 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, palaidotas Biržuose.
Sūnūs Vytautas Ločeris, Algirdas Ločeris, Laimutis Ločeris.
1910 m. Rygoje privačiai mokėsi fotografijos, 1913 m. baigė amatų mokyklą.

1913 m. Nemunėlio Radviliškyje atidarė fotoateljė. Nuo 1914 m. dirbo fotoateljė Penzoje, atliko pirmuosius bandymus su šviesai jautriomis medžiagomis. 1920 m. atidarė fotoateljė Biržuose.

Nuo 1928 m. tyrė šviesai jautrių medžiagų chemijos ir technologines savybes. Pirmasis Lietuvoje gamino fotografines medžiagas pramoniniu būdu. 1933 m. dalyvavo kilnojamoje fotografijos parodoje Šiauliuose. 1933–1936 m. gamino įvairaus jautrumo šviesai ir spalvoms trijų formatų fotografines plokšteles „Aušra“, išrado spalvotą emulsiją.

Fotografavo Biržų gamtos vaizdus, žmones, svarbiausius įvykius. Jo nuotraukos paženklintos trijų eilučių, stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu spaudu: viršuje užrašyta „FOTOGRAFIJA“, viduryje didžiosiomis raidėmis retintu stambiu šriftu – „P. LOČERIO“, apačioje smulkiu šriftu – „Biržai, Pasvalio g. 41 Nr. Tel. 181“.

Nuo 1948 m. gyveno Vilniuje. Lietuvos kino studijoje dirbo vyr. laborantu, Lietuvos dailės institute – fotografu laborantu; kurį laiką dėstė fotografiją Gyventojų buitinio aptarnavimo mokykloje.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.