Aleksas Matelis (Antano sūnus) Vokietijos okupacijos metais dirbo Svėdasų valsčiaus valdyboje sekretoriumi-raštininku. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. pavasarį. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio partizanas, vėliau paskirtas Algimanto apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininku, slapyvardžiu Audenis. 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 3-iojo bataliono kareivių pajėgomis ir MGB mokyklų kursantų pajėgomis. Po kelias valandas trukusių atkaklių kautynių, baigiantis šoviniams, nenorėdami pasiduoti gyvi, Algimanto štabo bunkeryje susisprogdino visi jame buvę partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Algimanto apygardos štabo Jauniaus būrio vadas Julijonas Burneika-Tardytojas, Algimanto apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, buvusio Kęstučio apygardos vado Henriko Danilevičiaus adjutantas Juozas Leškys-Algis, Algimanto apygardos vado adjutantas Aleksas Matelis-Audenis, Žalgirio būrio partizanė Stasė Vigėlytė-Živilė, Žalgirio būrio partizanė Birutė Elena Šniuolytė Pajarskienė-Ida. Kautynės truko iki pavakarių, temo, todėl žuvusiųjų palaikai buvo palikti vietoje. Tą pačią naktį partizanų artimieji juos slapta palaidojo Adomynės kaimo kapinėse.

1999 m. vasario 10 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija A. Mateliui suteikė kario savanorio statusą (po mirties), 1999 m. kovo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsakymu Nr. 522-K suteiktas kapitono karinis laipsnis (po mirties).

Brolis Bronius Matelis gimė 1914 m., gyveno Svėduose, Rokiškio apskrityje, buvo ūkininkas. 1946 m. kovo 13 d. suimtas, kalintas Panevėžyje. 1946 m. rugsėjo 28 d. Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio. 1946 m. gruodžio 24 d. išvežtas į Kargopollagą, Archangelsko sritį. 1951 m. sausio 28 d, perkeltas į Vorkutlagą, Komijos ASSR. Nuo 1955 m. birželio 23 d. tremtis Vorkutoje, Komijos ASSR. 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1988 m. mirė.

Žmona Marija Matelytė [Karnapolcevienė], Juozo, gimė 1925 m., gyveno  Svėdasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje. 1945 m. su vyru Aleksu Mateliu susilaukė sūnaus Roberto. 1948 m. gegužės 22 d. ištremta į Charchatajų, Irkutsko rajoną, Irkutsko sritį. Vėliau perkelta į Maloję Goloustnoję, Irkutsko rajoną, Irkutsko sritį, dar vėliau į Bolšąją Rečką, Irkutsko rajoną, Irkutsko sritį. 1956 m. kovo 29 d. paleista.

Sūnus Robertas savanoriškai atvyko į tremtį 1957 m. Į Lietuvą grįžo 1963 m. Marija Matelytė tremtyje susituokė su Dimitrijumi Karnapolcevu. Irkutsko srityje, susilaukė dukters Galinos (g. 1954 m.) ir sūnaus Vladimiro (g. 1957 m.). Marija kartu su vaikais į Lietuvą grįžo 1970 m.