Austrų tapytojas. Nuo 1704 m. Rottmayr von Rosenbrunn. Gimimo data nežinoma, krikštytas 1654 m. gruodžio 11 d. Laufen an der Salzach (Bavarija), mirė 1730 m. spalio 25 d. Vienoje.

Vėlyvojo baroko atstovas.

Vienas žymiausių XVII–XVIII a. pr. freskos tapytojų Austrijoje. Apie 1675–1687 m. mokėsi vokiečių tapytojo J. C. Lotho dirbtuvėje Venecijoje, buvo jo asistentas; manoma, lankėsi ir kituose Italijos miestuose.

XVII a. 9 deš. pab. grįžo į Austriją, netrukus tapo paklausiu tapytoju, gaudavo daug freskų ir pano užsakymų. 1690 m. paskirtas Zalcburgo kunigaikščio-vyskupo dvaro tapytoju.

Svarbiausia kūrybos dalis – religinės ir mitologinės tematikos iliuzionistinės freskos. Nutapė jų Fraino rūmuose (dabar Vranov nad Dyji, Čekija, 1695), jėzuitų bažnyčioje Breslau (dabar Šv. Mato bažnyčia Vroclave, 1706), Lichtenšteino princo „Gartenpalais“ Rossau (dabar Viena, 1708), benediktinų vienuolyno bažnyčioje Melke (Žemutinė Austrija, 1716, 1718–1719, 1722), Residenz rūmuose (1710–1714) ir universiteto bažnyčioje (1722) Zalcburge, Šv. Petro (1714) ir Šv. Karolio Boromiejaus (1725, 1729–1730) bažnyčiose Vienoje.

Freskoms būdinga didingumas, puošnumas. Ankstyvosiose kompozicija, figūrų traktuotė ne tokia svarbi kaip spalva (būdinga šviesus, harmoningas koloritas), anatomijos, perspektyvos netaisyklingumas kompensuojamas gestų ir pozų eksprtesija, vėlesnėse spalva labiau pajungta formai, būdinga aiškesnė kompozicija, ji vykusiai suderinta su architektūrine erdve.

Nutapė pano („Ifigenijos paaukojimas“ apie 1691, Belvederio rūmuose Vienoje, „Šv. Agnietė“ 1693–1695, „Šv. Sebastijonas“ 1694, abu Passau katedroje), nupiešė piešinių.

Dailininko kūryboje ryšku Pietro da Cortonos, P. P. Rubenso, Venecijos tapybos mokyklos įtaka.

Už darbus Austrijos imperatoriaus rūmams 1704 m. gavo bajorystę, ėmė vadintis Rotmajeriu fon Rozenbrunu (Rottmayr von Rosenbrunn).

Austrų, vokiečių.