Rusų tapytojas. Gimė 1870 m. sausio 29 d. Istobenske (Kirovo sr.), mirė 1939 m. birželio 22 d. Sankt Peterburge.

1888–1991 m. mokėsi A. Štiglico techninėje piešimo mokykloje, 1894–1897 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje (pas A. Kuindži). Nuo 1901 m. draugijos „Meno pasaulis“ narys, 1925–1930 m. Kuindži draugijos pirmininkas.

1918–1929 m. dėstė Leningrado dailės akademijoje; profesorius (1918).

Nutapė apibendrintų, dekoratyvaus kolorito, romantinės nuotaikos peizažų („Žaliasis triukšmas“ 1904, „Mėlynoje erdvėje“ 1918, „Miško upė“ 1929).

Istorinio ir buitinio žanro paveiksluose („Pečengai užpuola slavų kaimą“ 1897, „Gęstantis laužas“ 1898) gamta yra ne tik fonas, bet ir dramatinis komponentas.

Sukūrė portretų („Autoportretas su vovere“ 1931), knygų iliustracijų (V. Biankio „Trobelė“ 1936, „Medžiotojo pasakos“ 1937).

Parašė ir akvarele iliustravo apybraižų apie gamtą („Kada tai būna?“ 1936, išleista 1946).