Lietuvos tapytojas, grafikas, skulptorius. Edvardo Jono Römerio sūnus, Edvardo Mato Römerio brolis. 1844 m. mokėsi piešti pas Vincentą Dmachauską, 1845–1850 m. – pas Kanutą Rusecką Vilniaus bajorų institute. 1850 m. išvyko į Vologdą pas tėvą, kuris toliau mokė jį piešti, 1852 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Tęsė dailės mokslus vadinamojoje Römerių akademijoje (jų namuose Vilniuje). 1857 m. išvyko į kelionę po Europos meno centrus, keliavo Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje; turėjo tapybos studijas Paryžiuje (Prancūzija), Romoje (Italija), Ostendėje (Belgija). 1859 m. grįžęs į Lietuvą apsistojo Kriaunų dvare (netoli Rokiškio). 1863 m. už dalyvavimą rengiant sukilimą areštuotas, 1864–1865 m. kalintas Dinaburgo (dab. Daugpilis) tvirtovėje, jo dvaras sekvestruotas. 1867–1874 m. gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Vokietijoje. 1869–1871 m. Paryžiuje mokėsi tapybos ir grafikos. 1871–1874 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje, specializavosi tapyti portretus. 1884–1893 m. su šeima gyveno Krokuvoje, vasaras leisdavo Lietuvoje. Nuo 1888 m. buvo Lenkijos mokslų akademijos Meno istorijos komisijos ir Krokuvos tapytojų ir skulptorių klubo narys. Parašė straipsnių apie dailę (Vilniaus meno mokyklą, Slucko juostas, Vilniaus bažnyčių freskas), etnografiniais klausimais, rinko medžiagą Lietuvos dailininkų biografijoms. Domėjosi Lietuvos istorija ir etnografija, rinko tautodailės eksponatus, piešė ir tapė juos. 1876 m. dalyvavo Vilniaus dailės kūrinių nuolatinės parodos draugijos parodoje, 1894 m. ir 1897 m. – dailės parodose Vilniuje, eksponavo kūrinius parodose Varšuvoje, Krokuvoje ir Lvove.

Aliejumi, akvarele, rečiau pastele tapė artimųjų ir žinomų žmonių portretus, liaudies tipažus, nutapė keletą autoportretų. Sukūrė peizažų, religinio turinio paveikslų bažnyčioms. Sukūrė skulptūrinių portretų – gipsinių arba iš bronzos lietų medalionų, terakotinių biustų, krucifiksą Römerių koplyčiai Trakų bažnyčioje. Grafikos kūriniuose dažniausiai taikė vario raižinio techniką, piešė tušu ir plunksnele. Sukūrė grafinių peizažų, karikatūrų, etnografinių piešinių, iliustravo savo paties straipsnius. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Varšuvos ir Krokuvos nacionaliniai muziejai, Varšuvos nacionalinė biblioteka, Lvovo paveikslų galerija.