Tapytojas, dailėtyrininkas, meno istorikas. Gimė 1881 m. vasario 12 d. Bugailiškiuose (Kupiškio r.), mirė 1955 m. birželio 3 d. Čikagoje (JAV).

Mokėsi Liepojos gimnazijoje, 1899–1904 m. Kauno kunigų seminarijoje, kurios nebaigęs išvyko į užsienį. Studijavo dailę, meno istoriją, filosofiją Krokuvoje, Paryžiuje, Florencijoje ir Romoje.

Nuo 1922 m. dėstė kultūros ir meno istoriją Kauno meno mokykloje, 1929–1940 m. buvo jos direktorius.

Dalyvavo daugelyje dailės parodų, buvo pirmasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktorius (1922–1924), tyrinėjo ir propagavo įžymiojo dailininko kūrybą.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, tęsė kultūrinę ir kūrybinę veiklą.
Išleido knygas „Meno istorijos metmenys“ (1930), „R. K. Bažnyčios meno istorija“ (1935), „Apie Lietuvos meną“ (1935) ir kt.

Paskelbė straipsnių „Židinyje“, „Meno kultūroje“, „Literatūros naujienose“, „Naujojoje Romuvoje“ ir kitur.