Grafikė. Gimė 1942 m. rugpjūčio 11 d. Kaune.
1961–1966 m. studijavo grafiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1967–1981 m. dirbo Eksperimentinio taros konstravimo ir įpakavimo biure dailininke. Bendradarbiavo su leidyklomis „Vaga“, „Mintis“, žurnalu „Genys“. Nuo 1981 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1971 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1967 m. dalyvavo grafikos ir knygos meno parodose Lietuvoje bei užsienyje (Italija, Vokietija, Slovakija ir kt.). Pelnė apdovanojimų: 1979 m. tarptautinėje ekslibrių bienalėje Malburge (Vokietija); 1985 m. tarptautinėje mažosios grafikos bienalėje Lodzėje (Lenkija); 1987 m. Miklóso Kápláro premija (Vengrija); 1983 ir 1987 m. Talino grafikos trienalėje (Estija); 2001 m. specialusis žiuri prizas „Salon d’automne“, Albi (Prancūzija).

Surengė asmeninių parodų: 1989, 1990, 1993, 1995–1997, 1999, 2002, 2007 m. Vilniuje; 2000 m. Kaune ir Klaipėdoje; 1985 m. Rygoje (Latvija), 1994, 1996, 1997, 2006 m. Vokietijoje; 2003 m. Austrijoje, 2003, 2004 m. JAV.
Kūrė estampus, mažąją grafiką, ekslibrius autocinkografijos, oforto technikomis, iliustravo knygų. Kūryboje dominuoja moters, motinystės tema, asociatyvūs daugiaprasmiai vaizdiniai remiasi subjektyviu išgyvenimu, jų lyrinę emociją pabrėžia gamtos sudvasinimas. Ankstyvuosiuose kūriniuose abstrakti raiška derinama su realistiniu piešiniu, metaforiškai įprasminančiu žmogaus ir gamtos ryšį, o dekoratyvūs niuansuoti spalvos intarpai atskiria realiąją ir iracionaliąją būtį. Vėlesni kūriniai abstraktesni, jiems būdingos sodrios, persiliejančios spalvos, subtilūs plastiniai akcentai, grafikos ir tapybos raiškos priemonių jungtis. Nuo 10 deš. kūriniuose atsirado daugiau laisvės, improvizacijos, nyksta ribos tarp grafinės ir tapybinės raiškos. Estampuose atsiskleidžia atsitiktinumo žavesys. Sukūrė estampų (triptikai „Tyrinėję lietuvių kalbą“, 1979; „Išėję negrįžti“, 1988; ciklai „Tėvynė“, 1985; „Dienos šviesa–nakties tamsa“, 1995; „Atodangos I–II“, 1998; „Pamestas raktas“, 1999), improvizacinio pobūdžio piešinių akvarele ir tušu. Minimalistinė estampų ir piešinių forma, linijos grožis ir elegancija artimi japonų dailės tradicijai.

Iliustravo poezijos knygų ir  knygų vaikams (E. Selelionio „Gimtinės spalvos“, 1979; S. Gedos „Vasara su peliuku Miku“, 1984; V. Palčinskaitės „Senamiesčio lėlės“, 1987; „Kibirkštėle: lietuvių liaudies pasaka“, 1998; K. Borutis „Trečioji Jurgio Paketurio klajonė“, 2007; V. Palčinskaitės „Skersgatvio palangės“, 2003; „Po kabančiu pasako tiltu“, 2010). Iliustracijos pasižymi savitais įvaizdžiais ir personažais, jos dekoratyvios, emocionalios ir žaismingos. Už iliustracijas pelnė apdovanojimų Lietuvos Knygos meno konkursuose.

Įvertinimas: 2001 m. „Kunstation Kleinassen“ stipendija (Vokietija).

Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (iliustracijos lietuvių liaudies dainai „Ir atlėkė juodas varnas“ I–III, „Miesto motyvas“ I, 1968), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje (buvęs Modernaus meno centras), Vilniaus universiteto Grafikos kabinete, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje ir Valstybiniame A. Puškino dailės muziejuje Maskvoje (Rusija), Lodzės modernaus meno muziejuje (Lenkija), Prahos nacionalinėje galerijoje (Čekija), Stokholmo modernaus meno muziejuje (Švedija), Nacionalinėje Buenos Airių galerijoje (Argentina).