Metalo meistrė. Gimė 1933 m. lapkričio 12 d. Tervoje (Estija), mirė 2005 m. rugpjūčio 17 d. Kaune.
Architekto Aniceto Vaivados žmona, dailėtyrininkės Pillės Veljatagos motina.
1952–1958 m. studijavo meninį metalo apdorojimą Estijos dailės institute (dabar akademija), 1970–1972 m. – Lietuvos architektūros ir statybos instituto doktorantūroje.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1962 m.
Iš kalstyto žalvario ir vario, rečiau aliuminio kūrė dekoratyvines plokštes („Sode“, 1964 m.; „Metų laikai“ I–IV, 1968 m.; „Paukščių takas“ I–II, 1979 m.), erdvines kompozicijas („Smilgos“ I–II, 1983 m.; „Metamorfozė“, 1985 m.), indus (dekoratyvinių indų komplektas, 1965 m.), papuošalus. Pagrindinė kūrybos sritis – kompozicijos visuomeninei architektūrai: Kaune – pano ir reklaminė iškaba „Tartu“ kavinėje (1962 m.), dekoratyvinės pertvaros kavinėse „Kastytis“ (1963 m.) ir „Šatrija“ (1964 m.), pano „Verpėjos“ ir emblema susivienijimo „Liteksas“ administraciniame pastate (1982 m.), pano „Gero kelio“ projektavimo institute „Lietkelprojektas“ (1983 m.); Tytuvėnuose – pano „Derlius“ ir „Vakaras“ Tytuvėnų žemės ūkio technikume (1974–1975 m.).
Parodose dalyvavo nuo 1958 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Taline.