Ona Mocienė (mergautinė pavardė Jurgelytė) gimė 1883 m. Kartu su vyru Juozu Mociumi gyveno Dapkūnų k., Meškuičių vls., Šiaulių aps. Ūkininkų Onos ir Juozo Mocių šeimoje užaugo keturi sūnūs ir dvi dukros: Algirdas (g. 1917 m.), Juozas (g. 1924 m.), Stasys, Vytautas, bei seserys Onutė ir Eugenija (g. 1921 m.). Karo metu globojo žydaitę Bernadetą Hiršovičiūtę. Sūnus kunigas Algirdas 1945 m. suimtas ir išvežtas į lagerį. Sūnus Juozas, partizanas suimtas 1947 m. ir išvežtas į lagerį. Sūnus Stasys Mocius, partizanas žuvo 1951 m. 1948 m. gegužės 22 d. kartu su dukra Eugenija ištremta į Čelaną (Zaigrajevo r., Buriatijos-Mongolijos ASSR). 1955 m. sausio 5 d. mirė tremtyje. Duktė Eugenija Jaraminienė 1960 m. vasario 11 d. paleista, grįžo į Lietuvą. Ona Mocienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi 2003 m. rugsėjo 9 d. Nr. 199 (po mirties).