1939 m. buvo lenkų mobilizuotas, prasidėjus karui, vokiečių paimtas į nelaisvę. 1942 m. pabėgo, grįžo į gimtinę, įsteigė krautuvėlę, rėmė Gardine įsikūrusį Lietuvių tautinį komitetą, lietuvių pradžios mokyklą, progimnaziją. Pradėjus puldinėti ir plėšti gyventojus raudoniesiems partizanams, subūrė savisaugos būrelį. Susisiekė su Dzūkijos partizanais, padėjo partizanų vadui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui organizaciniame ir spaudos leidybos darbuose. Žuvo išdavus stovyklą, NKVD darbuotojų nukautas. 2000 m. vasario 3 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija A. Valentukevičiui suteikė kario savanorio statusą.