Prancūzų tapytojas. Gimė 1771 m. kovo 16 d. Paryžiuje, mirė 1835 m. birželio 26 d. ten pat.

Dailės mokėsi pas tėvą miniatiūrų meistrą, nuo 1785 m. – pas J.-L. Davidą.

Ankstyvojoje kūryboje derino neoklasicizmo ir romantizmo principus, plėtojo realistinę tapymo manierą (rėmėsi P. P. Rubenso, Venecijos mokyklos tapyba).

1793 m. išvyko į Italiją, vėliau buvo Napoleono I oficialus karo dailininkas.

Nutapė batalinių kompozicijų, vaizduojančių Napoleono I žygius ir pergalės vaizdus („Napoleonas ant Arcolės tilto“ 1796–1797, „Napoleonas karo lauke prie Ylavos“ 1808).

Paveikslams būdinga pakili dramatiška nuotaika, tiksliai perteiktas akimirkos įspūdis, vyrauja natūralistinis piešinys, harmoninga kompozicija.

Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė neoklasicistinių portretų, freskų (lubų freskos Luvre Paryžiuje, 1824).

A. Ž. Gro kūryba turėjo įtakos romantizmo dailei (T. Gericault, E. Delacroix).