Olandų tapytojas. Gimė apie 1581 m. Antverpene, mirė 1666 m. rugpjūčio 26 d. Harleme.

Vienas žymiausių Šiaurės Europos baroko meistrų, portretistas.

1600–1603 m. mokėsi Harleme (pas C. van Manderį).

Nuo 1610 m. Harlemo Šv. Luko gildijos narys.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė ryškaus kontrastingo kolorito, laisvos kompozicijos grupinių karinininkų portretų (šaulių korporacijų narių portretai, 1616–1639).

1624–1628 m. patyrė Utrechto mokyklos įtaką. Vėlesniuoju kūrybos laikotarpiu nutapė žanrinių kompozicijų, jose vaizdavo besilinksminančius žmones (lėbautojus, čigonus, muzikantus, vaikus), įtaigiai perteikė portretuojamųjų charakterio savybes, pakilią, gyvenimo džiaugsmo kupiną nuotaiką („Jaunas vyras su kaukole“ 1626–1628, „Čigonė mergina“ 1628, „Malle Babbe“ 1630–1633), meistriškai pavaizdavo momentinius judesius, veido išraiškas (ypač šypseną, juoką).

Tapyba išsiskiria gyvybingumu, sodriomis spalvomis, spontaniškumu (raiškūs platūs potėpiai), virtuoziškomis faktūromis.

Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė grupinių porretų („Šv. Elžbietos ligoninės regentai“ 1641, „Harlemo senelių prieglaudos regenčių grupinis portretas“ 1664), pavienių miestiečių portretų („Stephanus Geraerdts“ 1650, „Isabella Coymans“ 1650–1652), jiems būdinga monochrominis koloritas, šaltesnių tamsesnių spalvų gama, dramatizmas.

Nutolo nuo XVI a. luominio portreto tradicijos, kūryba turėjo didelę įtaką XVII a. Nyderlandų portreto raidai, XIX a. dailininkų (ypač E. Manet) kūrybai.

Harleme veikia F. Halso muziejus.

 

Olandų, flamandų.