Prancūzų tapytojas. Iš pradžių porą metų mokėsi pas skulptorių Michel-Ange Slodtzą. 1754 m. Romoje pradėjo mokytis pas Giovannį Battistą Piranesį ir Giovannį Paolo Paninį. Lankydamasis Neapolyje matė pirmuosius Pompėjos ir Herkulanumo kasinėjimus. 1765 m. grįžo į Paryžių, netrukus buvo priimtas į Karališkąją tapybos akademiją. Daugiausiai tapė idiliškus antikinių griuvėsių, ypač Romos, vaizdus, todėl kartais vadinamas „Griuvėsių Robert'u". Taip pat tapė Prancūzijos parkų vaizdus, dokumentavo Paryžių ir jo apylinkes, kūrė paveikslų ciklus rūmų, pilių interjerams. Piešiniuose vaizdavo savo amžininkų gyvenimo scenas.