Lietuvos karo veikėjas, vienas antisovietinių partizanų vadų. Karo lakūnas (1932). Majoras (1940). Pulkininkas (1998, po mirties).

Zigmas Drunga (Liudo) g. 1904 m. Utenos apskr., Užpaliuose. 1926 m. baigė Rokiškio gimnaziją,1929 m. rugsėjo 8 d., kai baigė Kauno karo mokyklą (X laida), buvo paskirtas į Panevėžio DLK Mindaugo 4-ąjį pėstininkų pulką. 1932 m. gegužės 14 d. baigusiam Aukštųjų Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (X laida) suteiktas karo lakūno vardas.

1928 m. Z. Drunga buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1938 m. – DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1940 m. jam suteiktas majoro laipsnis.

Pirmosios sovietų okupacijos metu, 1940 m. liepos 6 d., Z. Drunga buvo išleistas į atsargą. Vengdamas represijų išvyko į Ramygalą (Panevėžio apskr.), kur žmona Bronė (Matiekaitytė) Drungienė, dirbo pradžios mokyklos mokytoja. Nacių okupacijos metais dirbo sandėlininku, vėliau – Kauno priešgaisrinėje apsaugoje skyriaus viršininku. Jau tuo metu pradėjo nelegalią veiklą – dirbo Lietuvių fronto organizacijos Kauno apygardos štabe. Išvengęs gestapo arešto ir Štuthofo koncentracijos stovyklos, 1944 m. vasarą, iš Lietuvos traukiantis vokiečiams, Z. Drunga su šeima pasitraukė į Zapyškį (Kauno apskr.). Frontui praėjus, grįžo į Kauną ir kurį laiką dirbo Kauno gaisrinėje. 1945 m. vasarą juo pradėjo domėtis sovietų represinės struktūros, todėl Z. Drunga nusprendė trauktis į Suvalkiją. Pakeliui buvo sulaikytas ir uždarytas į NKVD Šilavoto (Raseinių apskr.) vls. poskyrio areštinę. Po kelių dienų jis sugebėjo pabėgti ir tapo Geležinio Vilko pulko partizanu. 1945 m. spalio 22 d., suėmus apygardos vadą Leoną Taunį-Kovą, Z. Drunga perėmė apygardos vado pareigas. Nuo 1946 m. balandžio 22 d. Pietų Lietuvos partizanų srities vado pavaduotojas. Slapyvardžiai Šernas, Mykolas Jonas. Žuvo 1946 m. birželio 12 d., vykdamas į Žemaitiją, Šakių apskr., Lukšių vls., prie Agurkiškės k.,  kai su bendražygiais susidūrė su NKVD kariuomenės būriu. Jo palaikai buvo palikti žuvimo vietoje. Vietiniai gyventojai juos čia ir palaidojo.