Muziejininkė. Gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje. Mirė 1984 m. gegužės 18 d. Anykščiuose. Palaidota Panevėžio kapinėse.
Baigė Panevėžio gimnaziją. 1947 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigusi mokytojavo Troškūnų vidurinėje mokykloje.
1954–1957 m. dirbo Troškūnų rajono švietimo skyriuje inspektore, vedėja. 1958–1959 m. dirbo Troškūnų rajono DŽDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja kultūrai.
Nuo 1960 m. iki 1984 m. – A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė, ilgametė LTSR Paminklosaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus pirmininkė. Rūpinosi Anykščių krašto rašytojų atminimo saugojimu. Daug pastangų padėjo kuriant Didžiulių muziejų Griežionėlėse, rengiant ekspoziciją Jono Biliūno muziejuje. Kartu su prof P. Vasinausku padėjo pagrindus Arklio muziejaus įsteigimui Niūronyse.
Svarbiausi T. Mikeliūnaitės darbai: 1974 m. Antano Baranausko klėtelės konservavimas, 1982 m. minint A.Vienuolio 100-metį, A.Vienuolio namo restauracija, naujos ekspozicijos kūrimas, fondų saugyklos statyba.
Visuomeninė veikla: Vadovavo LTSR Paminklosaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veiklai, buvo keleto šaukimų Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos deputatė, lektorė kultūros paminklų apsaugos ir anykštėnų rašytojų atminimo išsaugojimo klausimais, aktyvi Arklio muziejaus tarybos narė, visuomeninių mokyklų muziejų steigimo iniciatorė.
Parašė straipsnių: „Ažupių dainininkės“ (1981 m.; apie seseris Kairytes), „Jauna senatvė“ (1969 m.; apie dainininkę M. Čirlienę), „Koks bus Anykščių šilelis“ (1969 m.), „Kas tie muziejai?“ (1983 m.), „Iš A. Baranausko klėtelės-muziejaus istorijos“ (1983 m.), „A. Baranauskas – poetas“ (1975 m.), „Ryški asmenybė“ (1968 m.; apie J. Biliūną), „Liūdna šypsena“ (1979 m., apie J. Biliūną), „Mūsų klasikas“ (1977 m.; apie A. Vienuolį), „Antanas Vienuolis ir Anykščiai“ (1984 m.), „A. Vienuolis muziejininkas“ (1982 m.), „Į muziejų atėjo lankytojas“ (1981 m.), „Mokiniai rašytojo memorialiniame muziejuje“ (1979 m.), „Paminklai – ne paminklai“ (1969 m.).
Po mirties išleista kūrybos rinktinė „Marčiupio eglė“ („Vaga“, 1990 m.)
1983 m. suteiktas LTSR nusipelniusios kultūros švietimo darbuotojos garbės vardas.
Prie gimtojo namo Panevėžyje, Sodų 7 A, ir prie A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų saugyklos pastato yra T. Mikeliūnaitei skirtos atminimo lentos.
Anykščių rajono taryba įsteigė Teresės Mikeliūnaitės kultūros premiją už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai.

Straipsniai apie T. Mikeliūnaitę:
Bajorienė A., „Su pagarba ir dėkingumu“ // Kolektyvinis darbas, 1985-08-04.
Balčiūnas V., „Ir rašytoja“ // Kolektyvinis darbas, 1988-10-27.
Balčiūnas V., „Tapti gimtinės vertais“ // Kolektyvinis darbas, 1988-11-01.
Balčiūnas V., „Trys atminties monologai: Šviesiam T. Mikeliūnaitės atminimui“ // Kolektyvinis darbas, 1985-06-20.
„Iš T. Miekliūnaitės laiškų“ // Kolektyvinis darbas, 1988-11-01.
Kasperavičius J., „Paliko neišdildomas pėdsakas“ // Literatūra ir menas, 1984-05-26.
Krištopaitė D., „Atidavusi gyvenimą Anykščiams“ // Pergalė, 1984, Nr. 7, p. 187–188.
Račkaitis V., „Lyg Marčiupio eglė: Atmintyje neišbluks“ // Kolektyvinis darbas, 1988-11-15.
Šakėnienė O., „Gyvenimas – darbas“ // Kolektyvinis darbas, 1984-05-22.
Zasienė V., „Anykščių muziejininkai“ // Kolektyvinis darbas, 1985-05-18.

Parengta 2006 m. pagal Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informaciją.