Muziejininkas.

Gimė 1953 m. kovo 1 d. Kaune.

1959–1970 m. mokėsi Kauno J. Jablonskio vidurinėje mokykloje.

1966–1970 m. išklausė užsiėmimų ciklą Paminklų apsaugos ir kraštotyros fakulteto Kauno skyriuje.

1980–1989 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

1970–1971 m. Kauno valstybinio istorijos muziejaus mokslo darbuotojas.

1971–1978 m. tarnavo Tarybinėje armijoje.

1978–1990 m. Kauno valstybinio istorijos muziejaus Kapitalizmo skyriaus vedėjas.

1990–2005 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2005 m. – direktoriaus pavaduotojas.

A. Pociūnas – vienas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atkūrimo (1990) iniciatorių, daugelio muziejaus ekspozicijų ir parodų autorius, kuratorius. Vienas iš Lietuvos karybos istorijos tarptautinių konferencijų (1992, 1994, 1998) organizatorių, Lietuvos kariuomenės karinio parado atkūrimo Kaune režisierių ir organizatorių (1991). Kariuomenės ir visuomenės dienos atkūrimo organizatorius (1993). Vienas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos karybos istorijos spec. kurso kūrėjų ir vadovas (1993–1994). Vytauto Didžiojo (1991), Vyčio Kryžiaus ordino (1995) vėliavų pakėlimo ir nuleidimo Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo ceremonialų atkūrimo organizatorius ir režisierius. Paminklų 1831 m. sukilėliams, kovojusiems dėl Vilniaus (Paneriuose), ir 1812 m. mūšiui prie Deltuvos (Deltuvoje), memorialinės lentos Napoleonui I atkūrimo iniciatorius ir autorius.

A. Pociūnas paskelbė daugiau kaip 80 straipsnių Lietuvos valstybės karybos istorijos temomis. Parašė knygą „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“ (2008).

Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijos projekto kuratorius. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Heraldikos komisijos narys.

A. Pociūnas įkūrė Kauno karo istorijos klubą (1989), jam vadovavo iki 2007 m. Žalgirio mūšio inscenizacijos režisierius, dalyvis (1996). Perkėlos per Nemuną, Deltuvos mūšio (1997), 1831 m. sukilimo Lietuvoje, renginio Klaipėdoje (2001), 1812 m. istorinių įvykių atkūrimo Kaune (2002), Vilniuje (2003), 1794 m. sukilimo mūšių Vilniaus (2004), Kauno (2008) miestų gatvėse inscenizacijų organizatorius ir režisierius.

A. Pociūnas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2004) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu už indėlį į Lietuvos valstybės karybos istorijos tyrimus bei Lietuvos kariuomenės tradicijų atgaivinimą ir ugdymą (1996), Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (1997), Šaulių sąjungos ordinu (1997), KAM medaliais „Už nuopelnus“ (2001), „Už nuopelnus civiliams“ (2003), Kauno miesto Santakos garbės III laipsnio ženklu (2005), kitais medaliais ir kariniais ženklais, KAM, Kultūros ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Kauno miesto mero padėkos raštais. Lietuvos televizijos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ laureatas (2006).