Vaclovas Martinkus gimė Vaitelių k., Ylakių vls., buvo  kunigas, visuomenininkas. Baigęs Mažeikių gimnazijos 5 klases, 1928 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1935-04-24 įšventintas kunigu. 1935-05-05 – 1940-05-05 buvo Mažeikių parapijos vikaras, 1940-05-05 – 1944-10-07 Židikų parapijos klebonas. Židikuose vadovavo naujos bažnyčios, klebonijos ir kelių kitų parapijos pastatų statybai bei kapinių pertvarkymui. 1940 m. pastatė pagal architekto J. Muloko projektą paminklinę koplyčią M. Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai. Penkerius metus buvo Pavasarininkų organizacijos Mažeikių skyriaus pirmininku.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo pastoracinį darbą Bavarijoje, o 1946-06-28 – 1950-09-15 buvo Liubeko lietuvių stovyklos klebonu. 1950 m. emigravo į JAV, dirbo senelių namuose ir nuo 1952-05-29 Šv. Kazimiero parapijoje vikaru, 1963–1979 m. klebonu. 1995 m. apdovanotas JAD VAŠEM atminimo medaliu ir garbės raštu už žydų gelbėjimą.

Bendradarbiavo leidiniuose: „Draugas", „Ateitis", „Darbininkas".