Prozininkas, leidėjas. 
Slapyvardis P. Tulpė.
1928–1932 m. studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo universitete.
Baigęs studijas mokytojavo pradžios mokyklose. 1944 m. emigravo iš Lietuvos. 1946 m. Freiburge (Vokietija) įsteigė leidyklą, joje leido Nelės Mazalaitės, Juliaus Kaupo, Henriko Nagio ir kitų lietuvių rašytojų knygas. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Bendradarbiavo „Jaunimo žurnale“, „Lietuvos aido“, „Naujienų“ ir kituose laikraščiuose.
Parašė legendinio ir realistinio pobūdžio apsakymų bei novelių: novelių rinkiniai „Gyvenimo sūkuriuose“ (1930), „Kalnų dvasia“ (1946), buitinės tematikos apysaka „Tilto sargas“ (1949), istorinis romanas „Žemaičių krikštas“ (1952), romanas „Atlaidų pavėsy“ (1955).
Kūryba aprašomoji, stokoja psichologizmo. Reikšmingesnis romanas „Atlaidų pavėsy, vaizduojantis knygnešių nuotykius Žemaičių Kalvarijos atlaiduose.