Lietuvių kunigas, pranciškonas, titulinis Egaros vyskupas (1984).

Augo 11 vaikų šeimoje. Seserys: Apolonija, Aldona, Teresė – tremtinės, Zuzana ir Julija, broliai: Juozas – ekonomistas, Vytautas (g. 1930 m.) – inžinierius geologas, Jonas – tremtiniai, Pranas (1926–2006 m.) – inžinierius ir Algirdas.

Mokėsi Kretingos ir Anykščių gimnazijose. 1944 m. Šeduvoje vokiečių buvo suimtas ir išvežtas dirbti į Suomiją ir Norvegiją. 1945–1952 m. Belgijoje studijavo teologiją ir filosofiją; 1952 m. kunigas.
Atvyko į JAV atsikūrusią lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provinciją. 1953–1963 m. lietuvių Prisikėlimo parapijos vikaras ir vienuolyno Toronte vyresnysis. 1969–1979 m. Šv. Kazimiero vienuolyno Niujorke (Bruklinas) vyresnysis.

Organizavo vienuolyno spaustuvės, lietuvių kultūros centro „Kultūros židinys“ statybas, dėstė lituanistinėje mokykloje. 1964–1967 m. ir 1970–1979 m. lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos patarėjas, 1979–1984 m. provincijolas. JAV ir Kanados lietuvių parapijų administratorius. 1984 m. pavesta rūpintis užsienio lietuvių sielovada. Amerikos vyskupų konferencijos Ad hoc komisijos narys. 1988 m. įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, biuletenį „Vyskupo informacija“. Nuo 1986 m. Lietuvos katalikų religinės šalpos ir Lietuvių informacinio centro pirmininkas, 1991 m. Pasaulio lietuvių katalikų sąjungos dvasios vadas.