Estų rašytojas. Gimė 1920 m. vasario 19 d. Taline, mirė 2007 m. gruodžio 27 d. ten pat.

1944 m. baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą. 1944–1946 m. šiame universitete dirbo dėstytoju.

1946–1954 m. kaip politinis kalinys kalėjo Komijoje ir Krasnojarsko krašte.

1976–1981 m. dirbo Estijos rašytojų sąjungoje. 1992–1993 m. Estijos Respublikos parlamento narys.

Poezijoje (rinkiniai „Anglies sodrintojas“ 1958, „Akmens smuikai“ 1964, „Lietus padaro gerų darbų“ 1970, satyrinė poema „Juku-vėjavaikis“ 1963) vyrauja visuomenės raidos dialektinių prieštaravimų motyvai; būdinga intelektu paremtas stilius, satyros, ironijos elementai.

Nuo 1970 m. remdamasis moksliniais tyrinėjimais parašė daugiau kaip 20 istorinių romanų ir novelių rinkinių.

Epinėje tetralogijoje „Tarp trijų marų“ (4 d. 1970–1980) vaizduojama Talino metraštininko Balthasaro Russowo gyvenimas, Talinas ir Estija XVI a.

Istoriniuose romanuose „Tretieji kalnai“, „Dangaus akmuo“ (abu 1975, lietuvių k. 1979), „Profesoriaus Martenso išvykimas“ (1984), „Imperatoriaus beprotis“ (1978, lietuvių k. 1985), pjesėje „Daktaro Karelio sunki naktis“ (1989, pastatyta 1992) aprašoma žinomų estų kilmės visuomenės veikėjų konfliktai su gyvenamojo meto aplinka, valdžios atstovais, kompromisų neišvengiamumas.

Romane „Sustingęs skrydis“ (1998, lietuvių k. 2003) pasakojama apie lemtingus Estijos valstybei metus iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo.

Dar parašė novelių (rinkinys „Klio akivaizdoje“), operos libretų, esė.