Archeologė, muziejininkė

Mokėsi Rokiškio J.Tumo-Vaižganto gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo istoriją.

1951–1958 m. dirbo Vilniaus kraštotyros muziejuje, o nuo 1958 m. iki 2001 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pradžioje – vyresniąja bendradarbe, nuo 1965 m. – Archeologijos skyriaus vedėja.

Sutvarkė ir suinventorino tūkstančius eksponatų, sukūrė mokslinę archeologinių radinių saugojimo sistemą, sudarė archeologinių eksponatų kartotekas.

1968 m., vadovaujant B. Tautavičienei, įrengta pirmoji archeologijos ekspozicija Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ši ekspozicija veikė 30 metų.

Nuo 1948 m. dalyvavo archeologinėse ekspedicijose. Dažnai pati vadovavo archeologiniams tyrinėjimams kapinynuose bei pilkapynuose: Kriemalos (Kauno raj.), Šarkų (Šilalės raj.), Pamiškių (Pasvalio raj.), Judinio (Anykščių raj.), Vyžių (Utenos raj.), Minčios (Utenos raj.).

Rengė parodas, skelbė archeologinių tyrinėjimų medžiagą archeologijos ir istorijos leidiniuose, parengė katalogus „Archeologijos skyrius. Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus“ (1980), „III-XVI a. sidabriniai ir sidabru puošti dirbiniai“ (1981).

Padėjo įrengti archeologijos ekspozicijas Šiaulių, Kretingos, Rokiškio, Biržų, Utenos muziejininkams.