Vokiečių rašytojas ir dramaturgas. Gimė 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose, Šilutės r.

Tėvas buvo kilęs iš Nyderlandų, bet dirbo Šilutėje. H. Zudermanas mokėsi privačioje Verdainės mokykloje, 1875 m. baigė Tilžės gimnaziją. Tęsė studijas Karaliaučiaus universitete, kur studijavo istoriją bei filosofiją. 1877 m. perėjo į Berlyno universitetą. Vėliau nutraukė studijas ir atsidavė žurnalistikai.

H. Zudermanas ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas Berlyno laikraštyje „Vokietijos laikraštis“ („Das Deutsche Reichsblatt"). 1891 m. vedė rašytoją Klarą Laukner. 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne.

Parašė 20 dramų, keliolika stambių prozos kūrinių. Jo kūryboje vyravo natūralistinis stilius.
1889 m. parašyta drama „Garbė“ („Die Ehre") atnešė jam ne tik tarptautinį pripažinimą ir žymiausio vokiečių natūralizmo atstovo vardą. 
Vis dėlto rašytojas nėras tradicinis vokiečių natūralistas, nes jo kūriniuose jaučiama prancūzų dramaturgų įtaka. Savo laikmetyje jis buvo populiariausias teatro kūrinių autorius, rašytojo dramos buvo pamėgtos Vokietijos scenose.
Sumaniai vaizduodamas savo gimtojo krašto vietas ir žmones „Lietuviškose apysakose“ („Litauische Geschichten") (1917 m.), rašytojas dar kartą pasiekia apogėjaus viršūnę. Novelės „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“ yra H. Zudermano meistriškumo viršūnė.

H. Zudermanas mirė 1928 m. lapkričio 21 d. Berlyne, Vokietijoje.