Ankstyvosiose dramose kritiškai parodomi žmonių tarpusavio santykiai, pjesių stilistika artima absurdo teatrui („Atsitikimas zoologijos sode“ 1959, liet. past. 1977 TV, 1986; „Amerikietiška svajonė“ 1961).
Realistinėje pjesėje „Besės Smit mirtis“ (1960) vaizduojamas tragiškas juodaodės artistės likimas.
Vėlesnėse dramose („Kas bijo Virginijos Woolf?“ 1962, liet. past. 1978; „Mažoji Alisa“ 1964, išsp. 1965; „Trapi pusiausvyra“ 1966; „Viskas sode“ 1968; „Viskas baigta“ 1971, liet. past. 1982; „Tos aukštosios moterys“ 1991, liet. past. 1997) reiškiamas protestas prieš konformizmą, moralinius prietarus, keliama susvetimėjimo problema.
E. Olbio pjesėms būdinga absurdo dramos bruožai, natūralizmo ir simbolizmo poetika.