Gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja. 
Jauniausia 13 vaikų šeimoje, kurioje išgyveno broliai Kaliksas, Juozas, Petras, Pranciškus, Jurgis, Augustinas, seserys Ona ir Julija. Vyras Danielius Alseika (susituokė 1910 m.), sūnus Vytautas Kazimieras Alseika, duktė Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė.
Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, iš kurios už lietuviškos spaudos platinimą pašalinta. 1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Studijavo mediciną Berne, Vienoje, Berlyne. 1908 m. daktaro laipsnį įgijo Berlyno universitete ir tapo pirmąja lietuvaite akių gydytoja, gavusia tokį mokslinį laipsnį užsienyje. Darbo vadovas pasiūlė dirbti asistente Berlyno akių klinikoje, bet ji atsisakė.
Nuo 1908 m. dirbo Simbirske, kur atliko trachomos, kataraktos operacijas. 1913–1914 m. su vyru gyveno Vienoje, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, vėliau Voroneže, kur tuo metu apsistojo nemažai lietuvių pabėgėlių. 1915–1918 m. gydytojavo Minske. Ten su vyru ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, 1918 m. su jais Vilniuje įsteigė polikliniką, ilgainiui virtusią pirmąja miesto lietuvių ligonine. Iki 1931 m. joje dirbo, ėjo Akių ligų skyriaus vedėjos pareigas. Padarė apie 300 akies kataraktos operacijų. Vilniuje įsteigė mergaičių amatų mokyklą, kartu su kitais – „Kultūros“ draugiją. 1931 m. su vaikais, kad jie galėtų siekti mokslo lietuviškose mokyklose, persikėlė į Kauną, ten gydytojavo.