Tautodailininkas (skulptorius). Gimė 1865 m. Šakynoje (Šiaulių r.), mirė 1933 m.
Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1884–1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje seminarijoje.

Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje, Rubenuose ir kt.
A. Rimavičius – drožėjas savamokslis, visą gyvenimą kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui.

A. Rimavičiaus kūryba – savita ir originali XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka.

Prieš mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį įspūdį jam padarė „Aušros“ muziejus, todėl testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui. Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose.

1933 m. spalio mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus Šiaulių „Aušros“ muziejaus patalpas, A. Rimavičiaus darbai buvo paslėpti „Gubernijos“ alaus daryklos sandėliuose. 1944 m. sandėliuose kilus gaisrui, 45 skulptūros sudegė.
Šiuo metu „Aušros“ muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus darbai. Tai Pietos Nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su kūdikiu, Dievo motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys. Tai labai savita ir įdomi senosios skulptūros kolekcija.