Tautodailininkas. Gimė apie 1871 m. Norvaišių kaime (Šiaulių r.), mirė 1945 m. balandžio 29 d., palaidotas Šiupylių kaimo (Šiaulių r.) kapinaitėse.

Drožė skulptūras, darė kryžius, koplytstulpius, koplytėles.

Tėvai turėjo nedidelį žemės sklypelį. Užaugęs gyveno Gruzdžiuose, Meškuičiuose, galiausiai sugrįžo į gimtąjį kaimą, į tėvų namus.
G. Rimdeikis buvo pramokęs skaityti, rašyti. Turėjo gražų balsą, mėgo dainuoti. Meistras ūkio darbų nemėgo. Visais ūkio reikalais rūpinosi žmona. Kai užaugo vaikai, o jų turėjo tris dukras ir vieną sūnų, tai ūkio darbai atiteko jiems. Už tai su malonumu drožė statulas, darė kryžius, koplytėles, koplytstulpius, mokėjo ir staliaus amatą, netgi kaustydavo skrynias, užsiimdavo ir statyba. Tačiau šeima gyveno gana skurdžiai, vaikams teko piemenauti.
Dievdirbys labai mėgo skaityti laikraščius, knygas, palaikė ryšius su knygnešiu ir lietuviškos spaudos platintoju Augustinu Baranausku (1861–1923). Nors namuose buvo nešnekus, susimąstęs, bet susibūrimuose mėgdavęs pakalbėti, „pafilosofuoti“.
Meistro skulptūros gana monumentalios, neperkrautos detalių. Jos pasižymi vidine rimtimi, statiškumu. Išraiškingi veidai: jie platūs, skruostikauliai išsišovę, akys didelės, plačiai atmerktos, ryškinamos ne pjaustymu, bet tapybinėmis priemonėmis. Rūbų klostes meistras žymi gana apibendrintai: jos plačios, iškilaus aptakaus reljefo. Visos skulptūros dažomos įvairiomis spalvomis. G. Rimdeikio darbo paminklai ir skulptūros buvo paplitusios ne tik Gruzdžių apylinkėse, bet ir kaimyninėse Žemaitijos vietovėse. Meistras yra atlikęs ir bažnytinių užsakymų: Šiupylių bažnyčiai padarė klaupkas, nukalė groteles prie altoriaus ir vargonų, šventoriuje pastatė varpinę ir karavykų kryžių.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje esančiame senosios liaudies skulptūros rinkinyje E. Rimdeikiui priskiriama 14 Pietų ir 13 kitų siužetų skulptūrėlių.

Parengta pagal Liaudies menininkų duomenų bazę, http://www.tradicija.lt/Menininkai/G_Rimdeikis.htm (žiūrėta 2012 05 25).