Dailininkas scenografas, tapytojas. Gimė 1919 m. gegužės 26 d. Kazanėje, mirė 2001 m. gruodžio 15 d. Vilniuje.

1936–1939 m. mokėsi Odesos dailės mokykloje; mokslų nebaigė.

Dirbo maketuotoju ir neetatiniu dailininku Odesos miesto operos ir baleto teatre. 1947–1948 m. dirbo Kauno miesto teatre, 1948–1949 m. – Žemaičių teatre Telšiuose, 1949–1953 m. – Šiaulių dramos teatre, 1953–1970 m. – Lietuvos dramos teatre. 1970–1989 m. LSSR valstybinio rusų dramos teatro vyriausiasis dailininkas. 1959–1979 m. dėstė LSSR valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1992 m. vadovavo Vilniaus Šalom Aleichemo žydų mokyklos dailės studijai.
Nuo 1944 m. Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1965 m.). 1999 m. apdovanotas LDK Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Sukūrė scenovaizdžių, daugiausia dramos teatro spektakliams: Lietuvos akademiniame dramos teatre – E. De Filippo „Melo ilgos kojos“ (1958 m.), A. Millerio „Komivojažerio mirtis“ (1959 m.), K. Sajos „Pirmoji drama“ (1961 m.), E. Radzinskio „104 puslapiai apie meilę“ (1964 m.), S. Mrożeko „Tango“ (1967 m.), D. Wassermano ir J. Dariono „Žmogus iš La Mančos“ (1970 m.); Lietuvos rusų dramos teatre – A. Čechovo „Žuvėdra“ (1960 m.), J. Słowackio „Marija Stiuart“ (1971 m.), J. Anouilh’aus „Keleivis be bagažo“ (1972 m.); Erfurto miesto teatre – M. Gorkio „Dugne“ (1973 m.), P. Calderóno de la Barcos „Dama vaiduoklė“ (1986 m.); Kauno lėlių teatre – V. Majakovskio „Misterija Buf“ (1967 m.). Daugiausia bendradarbiavo su režisieriais B. Dauguviečiu, R. Juknevičiumi, J. Grybausku, J. Rudzinsku, J. Jurašu, V. Čibiru. Scenografijos kūriniai pasižymi konstruktyvumu, kontrastingų medžiagų deriniais. Scenovaizdyje pabrėžiama scenografijos funkcionalumas ir universalumas, būdinga poetinės metaforos. Nutapė natiurmortų, peizažų, teminių, portretinių kompozicijų (tušu, aliejumi), nuliejo akvarelių. 
Nuo 1947 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Literatūriniame A. Puškino muziejuje Vilniuje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Centriniame A. Bachrušino teatro ir Valstybiniame literatūros muziejuose Maskvoje, M. Gorkio memorialiniame muziejuje Žemutiniame Naugarde.