Kunigas, visuomenės, kultūros veikėjas. Gimė 1881 m. balandžio 7 d. Lapupyje, mirė 1944 m. kovo 31 d. Kaune, palaidotas Marijampolėje.

Baigė Marijampolės gimnaziją, Seinų kunigų seminariją (1903).

Studijavo Fribūro, Krokuvos universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete.

1904 m. įšventintas į kunigus.

Krokialaukio, Liubavo vikaras.

1906 m. su K. Prapuoleniu redagavo „Šaltinį“.

1907–1911 m. mokytojavo.

1911 m. paskirtas Varšuvos karo apygaros kapelionu. 1914 m. Seinų vikaras.

Per I pasaulinį karą globojo lietuviškas mokyklas, prieglaudas, steigė suaugusiųjų švietimo kursus.

1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje.

1918 m. sausį su kitais Seinuose įsteigė „Žiburio“ gimnaziją, joje mokytojavo.

1920–1930 m. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos seserų vienuolijos ir jų mokyklos kapelionas.

Nuo 1926 m. vienuolis marijonas.

1930–1934 m. JAV lietuvių misionierius, marijonų patarėjas ir sekretorius, 1934–1935 m. Londono Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, marijonų vyresnysis.

1935–1938 m. Lietuvos marijonų provincijos provincijolas. 1939–1940 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas, vėliau Ukmergės marijonų vyresnysis.

Iki I pasaulinio karo bendradarbiavo „Drauge“, „Laive“, „Vadove“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Spindulyje“, „Šaltinyje“.

Išleido keletą apsakymų ir vaizdelių („Sudiev“, „Vargdienė“, „Po kryžiumi“, 1907).
Primityvaus meninio lygmens apysakoje „Laisvės metu“ (1908) 1905 m. revoliucinius įvykius kaime vertino kaip destruktyvios, chaotiškos jėgos siautėjimą.
Paskelbė atsiminimų iš 1905–1914 m. laikotarpio, parašė ir išvertė religinio turinio knygelių.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.