Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795).

Gimė 1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija, mirė 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija.

Krokuvos kašteliono, ilgamečio Švedijos karaliaus Karolio XII patikėtinio Stanislavo Poniatovskio (1676–1762) ir princesės Konstancijos Čartoriskaitės (1700–1759) sūnus. Mokėjo anglų, italų, prancūzų, vokiečių kalbas.

Anos Petrovnos (1757–1759) su Jekaterina Aleksejevna (1729–1796, tikroji pavardė Sofija Augusta Frederika fon Anhalt-Zerbst, 1762–1796 Rusijos imperatorė Jekaterina II) ir trijų sūnų bei dviejų dukterų su Elžbieta Grabovska tėvas. Vienas imperatorės Jekaterinos II meilužių.

Keliaudamas po Prancūziją ir Angliją, susipažino su Švietimo epochos Europos kultūra, su Čartoriskiais dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipažino ir su Respublikos situacija. 1752 m. dėl oratorinių gabumų išrinktas Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu. 1755 m. Čartoriskiams užtarus įtrauktas į Britanijos ambasadoriaus Sankt Peterburge Čarlzo Hanberio Viljamso svitą. 1757–1758 m. Rusijos kancleriui A. Bestuževui – Riuminui padedant gavo akreditaciją prie Rusijos sosto kaip Saksonijos ambasadorius. Jaunas gražus turtuolis iškart patraukė trimis metais vyresnės Didžiosios kunigaikštienės, sosto paveldėtojo, būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III žmonos, Jekaterinos Aleksejevnos dėmesį ir tapo vienu iš jos favoritų.

Rusijos imperatorės Jekaterinos II spaudimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu 1764 m. rugsėjo 7 d. išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Karūnavimas įvyko 1764 m. lapkričio 25 d. Varšuvos Šv. Jono katedroje. Jam suteiktas titulas – Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mozūrų, Žemaitijos, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Siebežo ir Černigovo Didysis kunigaikštis.

Tapęs valdovu, Stanislovas Augustas, priešingai Jekaterinos II norams, kartu su Čartoriskių grupuote pradėjo vykdyti dalines valstybės valdymo reformas. 1764 m. įkūrė karininkų mokyklą – Kadetų korpusą. Pradėjo kultūros reformą, buvo literatūros, dailės ir teatro mecenatas. 1765 m. padedant Ignotui Krasnickui įsteigė pirmąjį laikraštį, ėjusį iš pradžių kas savaitę, vėliau – du kartus per savaitę iki 1785 m.

Rėmė manufaktūrų kūrimą, dėl to suintensyvėjo ūkio raida. Vakarų Europos rinkoje didėjanti prekių paklausa skatino dvarininkus pertvarkyti savo ūkį, steigti naujų palivarkų, geriau tręšti ir melioruoti laukus, plėsti ariamosios žemės plotus, sėti daugiau prekinių augalų. Imta kurti dvarų pramonę, labiau naudoti samdomąjį darbą. Didikai, ypač Gardino seniūnas, karaliaus ekonomijų Lietuvoje valdytojas, nuo 1765 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas Antanas Tyzenhauzas dvaruose pradėjo steigti popieriaus ir stiklo dirbtuves, drobės audimo ir balinimo įmones.

II padalijimas išbraukė Respubliką iš Europos valstybių sąrašo. Didžioji dalis Lietuvos (išskyrus Užnemunę ir Klaipėdos kraštą) įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. 1796 m. Lietuvoje įsigaliojo civilinė administracija, Rusijos pavyzdžiu kraštas buvo padalytas į gubernijas (Vilniaus ir Slonimo), kurios vėliau sujungtos į vieną Lietuvos guberniją. 1797 m. sausio 15 d. Peterburge buvo pasirašytas Rusijos, Prūsijos ir Austrijos aktas, kuriuo galutinai teisiškai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybė.

Stanislovas Augustas kaip garbės kalinys išvežtas į Rusiją, jam paskirta pensija. 1796 m. mirus Jekaterinai II, sostą paveldėjo jos ir kito meilužio, Sergejaus Saltykovo sūnus Pavelas I. Buvusio karaliaus išlaikymui skirtos lėšos buvo sumažintos, jis mirė turėdamas daugybę skolų. 1995 m. Stanislovo Augusto palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedrą.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.