Skulptorius, tapytojas. Gimė 1896 m. rugsėjo 15 d. Ostampe (Simno vls., dab. Alytaus r.), mirė 1942 m. kovo 18 d. Kaune.

1913–1917 m. (?) skulptūros mokėsi privačiai Varšuvoje. Nuo 1921 m. dirbo mokytoju Kaune. 1924–1926 m. mokėsi Skulptūros ir piešimo studijoje Barselonoje, 1926–1928 m. – Madrido dailės mokykloje, 1928–1931 m. studijavo Nacionalinėje dailės akademijoje Buenos Airėse. 1933–1934 m. dėstė piešimą lietuvių mokykloje Montevidėjuje. 1934 m. grįžo į Lietuvą. 1934–1940 m. dėstė Kauno amatų mokykloje, nuo 1940 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje (nuo 1941 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas).

Iš gipso, akmens, ąžuolo sukūrė apie 200 skulptūrų: apvaliųjų ir bareljefų („Motina“ 1934, „Filosofas“ 1935, 1939, „Sapnas“, „Mąstytojas“, abu 1936, „Vergas“ 1937, „Skausmas“ 1938), portretų (Janis Rainis, 1931, Jonas Basanavičius, 1933), nutapė paveikslų („Vyro galva“ 1935).

Kūrybai būdinga raiški plastika, ekspresyvi forma, gilinimasis į žmogaus psichologiją. Skulptūrose ryškus dramatizmas, mistikos, sentimentalizmo bruožai. Nuo 1926 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.