Grafikas. Gimė 1923 m. gruodžio 12 d. Kaune, mirė 2013 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje.
Aktorės, režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės sūnus, rašytojo Icchoko Mero dukters dailininkės Miriam Meras vyras.
Lankė iki 1940 m. veikusį Alfonso Janulio vadovaujamą dailės būrelį. 1942–1943 m. studijavo mediciną, humanitarinius mokslus Vytauto Didžiojo universitete. II Pasaulinio karo pabaigoje su šeima išvyko iš Lietuvos į Vieną, 1945 m. persikėlė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovykloje Ingolštate. 1946–1949 m. studijavo tapybą, teatro kostiumą Štutgarto dailės akademijoje; mokėsi režisūros Kuniberto Gensicheno dramos mokykloje. 1951 m. persikėlė į Čikagą, ten studijavo vitražo meną.
1953–1955 m. gyveno Niujorke, dirbo vitražo dirbtuvėse. 1955 m. grįžo į Europą, dirbo režisierių asistentu Bazelio, Miuncheno teatruose. 1959–1961 m. Niujorke gamino vitražus. 1962 m. įsikūrė Paryžiuje. Nuo 1963 m. dėstė grafiką Gotthardo Jonny Friedlaenderio oforto studijoje. Dirbo Nacionaliniame mokslo tyrimų centre, Vokiečių istorijos institute. 1979–1985 m. dėstė lietuvių kalbą Nacionaliniame rytų kalbų ir civilizacijų institute. 1999–2009 m. Prancūzijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas. 
Parašė knygų, strapsnių.
Kūrė linoraižinius, ofortus ir litografijas. Linoraižiniams būdinga raiški linija, ofortai išsiskiria subtiliais pustoniais, grakščiomis rafinuotomis linijomis, ekspresyviu šriftu, siejamu su vaizdu. Nuo 1948 m. kūrė rašmeninius linoraižinius (L. Lėto „Skarmalų vėpūtiniais“, 1948 m.), kuriuos kartais jungė į ciklus. Mėgstamiausi siužetai: žmonių veidai, rankos, senamiesčio vaizdai („Senamiestis“, 1965 m.; „Senamiestis. Kaminai“, 1976 m.), gamtos motyvai. Sukūrė daugiau kaip 100 ekslibrisų, miniatiūrų, vinječių. 
Nuo 1965 m. dalyvavo parodose užsienyje, nuo 1974 m. – Lietuvoje.
Kūrinių yra Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Lietuvos dailės muziejuje.